Ar esatę pastebėję, kad jūsų šuo ar katė turi blogą burnos ertmės (nasrų) kvapą, yra paraudusios ar patinusios dantenos, dantų emalis pakeitęs spalvą, yra nemažai iškritusių dantų, sumažėjo apetitas? Jei atsakymas teigiamas, jūsų augintinis gali sirgti periodontitu.
Periodontitas yra bakterinė burnos infekcija ir tai viena iš labiausiai paplitusių klinikinių būklių. Ji pasireiškia tiek suaugusiems šunims, tiek katėms.
Periodontitą sudaro keturi etapai:
Periodonto liga išsivysto dėl bakterijų ir apnašų kaupimosi po dantenų linija. Seilėse apnašos susimaišo su mineralais ir sukietėja, ilgainiui pavirsdami į dantų akmenis, kurie tvirtai prilimpa prie danties. Jei dantų akmenys nepašalinami, jie kaupiasi po dantenomis ir galiausiai dantena atitraukiama nuo dantų. Dėl to dantenų audinyje susidaro mažos kišenės, kurios tampa bakterijų kaupimosi vieta. Tada šios bakterijos išskiria toksinus (dėl kurių iš jūsų augintinio burnos ertmės jaučiamas nemalonus kvapas) ir sukelia infekciją, dėl kurios dantenos tampa skausmingos ir uždegimiškos, ima klibėti ir krenta dantys, augintiniams tampa sunkiau kramtyti maistą. Jie vengia ėsti ir to pasekoje ima kristis svoris, tai turi įtaką tolimesniems procesams organizme. Jei periodontitas nėra gydomas, uždegiminiai procesai nekontroliuojami – liga progresuoja. Kaip greitai šis procesas vykstą jūsu augintinio burnoje, priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant amžių, bendrą sveikatos būklę, mitybą, veislę, genetiką ir kt.
Periodonto liga dažniausiai siejama su netinkama mityba, o jei jūsų šuo ar katė valgo daugiausia šlapią maistą, tai gali paskatinti greitai progresuojančias dantenų, dantų ir aplinkinių audinių ligas. Kiti veiksniai lemiantys periodontito atsiradimą:
Netinkamas sąkandis:
Netinkamas sąkandis yra terminas, vartojamas, kai vienas ar keli dantys nėra tinkamai išdėstyti. Dėl selektyvaus veisimo kai kurių veislių (pvz., bokserių, buldogų, mopsų, šicu ir kt.) sutrumpėjusio viršutinio žandikaulio (žandikaulių) sutrumpėja sąkandis.
Išlikę pieniniai dantys:
Kaip ir žmonės, mūsų augintiniai turi pieninius („baby teeth“) dantis. Šie dantys lieka burnoje iki 4-6 mėnesių amžiaus, kai nuolatiniai dantys ima dygti, pieniniai dantys išstumiami ir turi iškristi. Kai kuriems gyvūnams šis procesas užtrunka, todėl pieninis dantis lieka burnoje. Išsilaikę pieniniai dantys sukelia problemų, nes kaupiasi apnašos ir trukdo suaugusio danties dygimui, gali likti netinkamas sąkandis. Užsilikę pieniniai dantys turi būti ištraukti.
Stomatitas:
Stomatitas arba gingivostomatitas yra dar viena dažna liga, kuria serga daugiausia katės. Tai skausminga būklė, kuri apima stiprų burnos minkštųjų audinių uždegimą. Stomatitas pasireiškia skruostų, liežuvio, dantenų ir ryklės gleivinės paraudimu, jautrumu ir skausmingomis žaizdelėmis. Stomatitą gali sukelti burnoje užstrigę svetimkūniai, sudėtingi medžiagų apykaitos sutrikimai (autoimuninės ligos, inkstų nepakankamumas, diabetas, ir t.t.).
Išlūžę dantys:
Dantys gali lūžti dėl įvairių priežasčių: traumų, agresyvaus kramtymo ir ėduonies. Bet koks dantis, turintis nusidėvėjimo ar lūžimo požymių, turi būti nedelsiant įvertintas veterinarijos gydytojo. Išlūžę, skilę dantys gali sukelti skausmą ir paskatinti vystytis infekciją, dėl kurios dantis gali tapti negyvybingas, taip pat sukelti aplinkinių audinių uždegimus.
Susiformavę darinai/navikai:
Bet kuriuo atveju, kai gyvūno burnos ertmėje pastebimas atsiradęs neaiškus darinys, rekomenduojama pasirodyt veterinarijos gydytojui. Apžiūros metu įvertinama situacija ir galimybės darinį ištirti. Neretais atvejais, burnos ertmę detaliai galima apžiūrėti tik augintį sedavus (naudojant anesteziją). Naminiai gyvūnai gali turėti įvairių burnos auglių, kurie gali būti tiek gėrybianiai, tiek piktybiniai.
Kaip apsaugoti gyvūną nuo burnos ertmės ligų?
Dantų ir dantenų problemų požymiai augintiniams gali būti neryškūs ir dažnai sunku juos pastebėti. Tačiau laikantis tinkamos mitybos, nuoseklios dantų priežiūros namuose ir reguliariai atliekant veterinarinius patikrinimus, periodonto ligas galima pristabdyti ar netgi visai užkirsti kelią jų atsiradimui. Rekomenduojame atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
Dieta
Maisto tekstūra ir jo sudėtis gali turėti įtakos burnos būklei. Jis gali padėti išlaikyti audinių vientisumą, skatinti seilių gamybą, užtikrinti mechaninį dantų paviršiaus valymą. Šerti augintinį geros kokybės sausu ėdalu yra geresnis pasirinkimas, nei šerti šlapiu, nes danties paviršiaus trintis, šuniui ar katei, įkandus kietą maistą padeda išvengti apnašų ir bakterijų susidarymo ant danties paviršiaus. Geros kokybės kramtukai šunims taip pat yra geras būdas išvengti ir (arba) sumažinti jūsų augintinio burnos būklės problemas.
Dantų priežiūra namuose: dantų valymas
Valyti augintinio dantis, geriausia kiekvieną dieną. Jei valyti kasdien neišeina, gyvūnas stresuoja, nesileidžia, tai darykite bent kelis kartus per savaitę. Truputis laiko, kantrybės ir atkaklumo gali atnešti didžiulę naudą jūsų augintinio gerovei ir sveikatos priežiūros išlaidoms.
Reguliarūs apsilankymai pas veterinarijos gydytoją
Kiekvieną kartą kai apsilankote su augintiniu veterinarijos klinikoje, paprašykite veterinaro, kad jis apžiūrėtų burnos ertmę. Veterinarijos gydytojas įvertinęs būklę, rekomenduos tinkamiausias dantų priežiūros priemones, esant būtinybei skirs planinį valymą ultragarso aparatu, pritaikys tinkamiausią gydymą. Ant dantų paviršiaus susidarius dideliam kiekiui apnašų, jų nebegalima nuvalyti su burnos ir dantų priežiūros priemonėmis ir yra reikalingas profesionalus valymas ultragarsiniu skaleriu. Veterinarijos klinikose dantų apnašos valomos taikant narkozę.
